Pagrindas – šviesi, natūrali staltiesė, idealiausia iš lino arba lininės tekstūros. Ji suteikia lengvumo ir švarumo pojūtį. Ant jos galima dėlioti juodos arba akmens atspalvių lėkštes, kurios kontrastuoja su pagrindu ir pabrėžia kitus elementus.

Kiaušiniai čia tampa pagrindiniu stalo akcentu – balti, nedažyti, natūralūs. Puikus šventinis akcentas – triušiai. Jie ne tik simbolizuoja Velykas, bet ir įneša žaismingumo bei išskirtinumo. Žvakės taip pat svarbios kuriant nuotaiką. Greta jų galima įkomponuoti nedidelius augalėlius ar žoleles – pavyzdžiui, rozmariną ar čiobrelį – tiek kaip puošmenas, tiek ir gėrimo ingredientus. Maistą verta patiekti estetiškai: šviežiai keptas bandeles ar pynutes galima sudėti ant tamsių, medinių ar akmeninių padėklų. Tokie paviršiai gražiai išryškina kepinių spalvą ir tekstūrą.

Svarbiausia – neperkrauti stalo. Kiekvienas elementas turi turėti savo vietą . Tai leidžia pasiekti balansą tarp šventiškumo ir stiliaus, sukuriant jaukią, išskirtinę atmosferą tiek šventiniams pusryčiams, tiek Velykų pietums.